Arts And Letters


 

Avant-gardes

bulletOuter-Art
bulletParadoxism

 

Traditional

bulletLiterature
bulletTheatre
bulletBancuri

In other languages

Video Clips

Globe Trekker

Digital Library of Arts & Letters

 

 

Paradoksizmi – Rryma mė e fundit Letrare, Artistike dhe Filozofike, Pararoja e Mijėvjeēarit tė Dytė.

 A)                            Pėrcaktimi:

  Pradoksizmi ėshtė njė lėvizje praktike nė letėrsi, art, filozofi, shkencė bazuar nė pėrdorimet e tepruara tė antitezės, antinomisė, konradiksionit, shembėlltyrės, mosmarrėveshjes, anti-klisheve, derivimit tė sensit, kundra fjalimeve, tė pakuptueshmes, paradoksit, apo paradokseve tė njėjta nė krijime. U themelua dhe u udheheq nga Florentin Smarandache qe prej 1980, i cili u shpreh : “Qėllimi ėshtė zgjerimi i sferės artistike prej elementeve jo artistikė. Por sidomos kundra kohės, kundra kuptimit tė krijimit. Eshtė gjithashtu njė eksperiment”.

 B)                            Etimologjia:

 Paradoksizmi = Paradox + ism, (pra paradoks+teori) qė do tė thotė teoria dhe shkolla e perdorimit tė paradoksit nė letėrsi dhe nė krijime artistike.

 C)                            Historia

Paradoksizmi filloi si njė proteste  antitotalitare kundėr njė shoqėrie tė mbyllur siē ishte Rumania e 1980, ku kultura e pėrgjithshme ishte e manipuluar nga njė grup i vogėl. Ishin vetėm idetė e tyre dhe botimet e tyre tė numėruara. Ne nuk mund tė botonim pothuajse asgjė.

Mė pas unė thashė: “Le tė bėjmė letėrsi…, pa bėrė letėrsi. Le tė shkruajmė…, pa shkruar aktualisht asgjė. Si? E thjeshtė: “Duke objektivizuar Letėrsinė!” “Fluturimi i nje zogu”, pėrshembull, prezanton njė “poezi natyrale”, qė nuk ėshtė e nevojshme pėr t’u shkruar, duke qenė mė i qartė dhe i dukshėm nė ēdo gjuhė mė tepėr se disa shenja tė hedhura nė letėr, qė, nė fakt, prezantojnė njė “poemė artificiale” tė deformuar, rezultat i njė pėrkthimi tė vėzhguesit nė vėzhgim, dhe njė pėrkthimi tė fallsifikuar. “Makinat zhurmojnė nė rrugė” ishte njė “poemė e qytetit, “kositja e fshatarėve” njė “poemė shpėrndarjeje”, “ėndrra me sytė e hapur”, “njė poemė surrealiste”, ‘fjalimet idiote” njė “poemė dadaiste”, “Diskutimi nė kinezce pėr njė injorant tė kėsaj fushe" njė “poemė Letriste (Dadaism+Surrealism)”, “diskutime tė alternuara tė udhėtarėve, nė njė stacion treni, nė tema tė ndryshme” njė “poezi post-moderne (nder-tekstualism).

A do tė dėshironit njė klasifikim vertikal? “Poemė figurative”, “poemė superiore”, “poemė nuhatėse”, “poemė shijeje”, “poemė te prekshme”.

Njė klasifikim tjetėr diagonal: “poemė fenomenale”, “poemė shpirtėrore – Statuti i shpirtit”, “poemė- ēdogjė”.

Ne pikturė, skulpturė nė mėnyrė tė ngjashme – tė gjitha ekzistojnė nė natyrė, tė fabrikuara tashmė.

Megjithatė njė protestė tė heshtur bėmė ne!

Mė vonė unė e bazova atė nė kontradiksionin. Pse? Sepse ne jetuam nė atė shoqėri njė jetė me dyshime: zyrtare – tė propaganduar nga sistemi politik, dhe njė tjetėr reale. Ne median masive ishte shpallur se jeta jone ishte e mrekullueshme, por nė tė vertetė, “jeta jonė ishte e mjerueshme”. Paradoksi ishte i mbarė! Atėherė ne e ēuam krijimin nė tallje, nė kuptimin e kundėrt, nė njė rrugė sinkretike. Atehere u lind paradoksi. Shakatė folklorike, nė njė modė tė madhe nė epokėn e Ēausheskut, si nje frymėmarje intelektuale, ishin burime tė shkėlqyeshme.

“Jo”- tė dhe “Kundra” nga manifestimi i paradoksit tim kishin njė karakter krijues, aspak nihiliste (C.M.Popa). Kalimi nga paradokset nė Paradoksizėm u dokumentua nė pėrshkrimin e Titu Popesku nė librin e tij klasik nė lidhje me lėvizjen: “Azma e Paradoksizmit” (1994) Kur I. Soare, I. Rotaru, M. Barbu, Gh. Niculesku studiuan Paradoksializmin nė punėn time letrare. N. Manolesku siguroi rreth njė nga pėrmbledhjet e mia jo poetike, se ato janė kundra flokėve.

Nuk kisha dikė qė tė me frymezonte, por unė jam frymėzuar nga situatė me kokėposhtė qė mbizoteronte nė atė vend. Fillova qė prej politikės, jetės sociale, dhe menjėhere mbėrrita nė letėrsi, art, filozofi dhe madje dhe shkencė.

Mendova pėrmes eksperimentimit tė sillja terma pėr njė letėrsi, art, filozofi apo shkencė tė re, metoda te reja ose tė paktėn ndonjė alegori krijimi. Nė njė nga manifestimet e mia propozova sensin e pėrvetesimit, ndryshimin nga figurative nė njė kuptim tė pėrshtatshėm, interpretimin e me kokėposhtė, si njė interpretim shprehės gjuhėsor. Nė 1993 bėra njė udhėtim paradoksal nė shoqatat letrare dhe universitetet nė Brazil. Brenda 30 viteve tė ekzistences, 30 libra dhe 200 komente (artikuj dhe recensa) u publikuan, plus 5 antologji nacionale dhe internacionale ” (Florentin Smarandache)

        D)                             E ardhmja e Paradoksializmit (Nga Florentin Smarandache)

# Teza base e Paradoksializmit:

Ēdo gjė ka njė kuptim dhe jo kuptimėsi nė harmoni me njėra - tjetrėn

# Esenca e Paradoksializmit:

a)                              sensi ka njė jo sens, dhe reciprocikisht

b)                             jo kuptimėsia ka njė kuptimėsi

 #Motoja e Paradoksializmit:

“Ēdo gjė ėshtė e mundur, e pamundur gjithashtu”

#Simboli i Paradoksializmit:

(njė spirale- iluzion optik, ose njė rreth vicioz)

#Pėrcaktime tė tjera pararojė:

-                                 Paradoksizmi ka njė kuptim, kur dadaizmi, letrizmi, lėvizja absurde kėtė s’e kanė;

-                                 Paradoksizmi, sidomos tregon kontradiktat, antinomite, antitezat, antifrazat, antagorismin, jo konformizmin, paradokset nė fjale tė tjera tė gjithēkaje (nė letėrsi, art, shkencė), kur futurizmi, kubizmi, surealizmi, abstraksionizmi dhe tė tjera drejtime nuk fokusohen nė to.

 

# Drejtimet e Paradoksizmit

-                                 Tė pėrdoresh metoda shkencore (veēanėrisht alegorinė) pėr ta pėrgjithesuar (dhe studiuar gjithashtu) letersinė kontradiktore dhe punėn artistike;

-                                 Tė krijosh letėrsi kontradiktore dhe njė punė artistike nė hapėsirėn e shkencės (duke pėrdorur: simbolet, shumėgjuhėsinė, matricat, teoremat etj).

  E)                             Manifestimi i tretė i Paradoksizmit

Prandaj, mos ushtroni ndonjė rregull letėrsie tek unė! Ose, nėse do ta bėnit, unė do tė shkel mbi ta. Unė nuk jam poet, prandaj shkruaj poezi.

Jam njė antipoet ose jopoet.

Kėshtu unė erdha nė Amerikė pėr tė rindėrtuar versionin e Statujės sė Lirisė, tė derivuar nga tirania klasike dhe dogma e vet.

Unė lejova ēdo guxim:

-                                 Kundraletrarizmit dhe letraren

-                                 Forma fleksibėl tė fiksuara, ose fytyrėn e gjallė te vdekjes!

-                                 Stilin dhe jo stilin

-                                 Poema pa vargje

(sepse poemat nuk nėnkuptojne fjalė)- poetė memece me zė tė lartė;

-                                 Poema pa poemė ( sepse nocioni “poema” nuk pėrkon me ndonjė kuptim tė gjetur nė fjalorė dhe enciklopedi) – poezi qė ekzistojnė me mungesėn e tyre;

-                                 Letersinė e pasluftes: faqe qė bombardohen me fėlliqėsinė, mostrajtimin, dhe jo poetikisht;

-                                 Version paragjyhėsor (vetėm!): grafike, portrete lirike, vizatime, projekte…

-                                 Poezi pa fjalė dhe pa sens

-                                 Versionet shume tė trishtuara dhe tepėr hermetike

-                                 Gjuha e kuptueshme dhe e pakuptueshme

-                                 Ushtrime matematike tė pazgjidhura dhe te hapura pėr zgjidhje si poezitė me tė mira tė shpirtit.  Ne mund ta shkencėrojmė artin nė kėtė teknikė shekulli.

-                                 Tekstet personale tė jopersonalizuara

-                                 Shok elektrik

-                                 Pėrkthimin nga e pamundur nė e mundshme, ose transformimin e anormales nė normale

-                                 Pro artit pa art

-                                 Tė bėrit letėrsi nga gjithēka, te bėrit letersi nga asgjėja!

 Poeti nuk ėshtė princi i rosave! Nocioni i “poezi”-sė dhe derivateve tė saj kanė dalė jashtė mode kėtė shekull, dhe njerėzit qeshin me to pa respekt. Turpėrohem, kur konfirmoj se kam krijuar tekste lirike, i fsheh ato. Njerėzit as i lexojnė, as i dėgjojnė tekstet lirike me, por do ta lexojnė kėtė volum sepse s’ka asgjė pėr tė lexuar!

Megjithatė, Lėvizja Paradoksiste, ėshtė ose nihilizem, ose ndryshim.

Libri jo-poezi ėshtė njė protestė kundėr marketingut tė artit.

A i shisni ju shkrimtarė ndienjat tuaja? A shkruani vetėm pėr lekė?

Vetem libra rreth krimeve, seksit, tmerrit publikohen. Ku eshte arti i vėrtetė? Duke lypur…

Ju do tė gjeni nė kėtė libėr, poezi tė papėrmbledhura, ēdo gjė qė nuk dėshironi dhe nuk e doni: poezi qe s’mund tė lexohen, qė s’mund tė dėgjohen, qė s’mund tė shkruhen fare!

Shijojini. Vetėm, pasi tė bezdiseni, atėherė vėrtet do ta kuptoni ēfarė do tė thotė kenaqesi.

Ato sigurojnė njė pasqyrė te pafundesisė sė shpirtit tė ēdokujt. Arti, nė pėrgjithėsi, ėshtė shtyrė deri nė kufijtė e jo artistikes, dhe ndoshta mė shumė.

Mė mirė njė libėr me faqe tė bardha, se sa njė qė s’thotė asgjė.

Njė gjuhė shumė abstrakte dhe simbolike ėshtė pėrdorur me tej, por shumė konkrete nė tė njėjtėn kohė: vargje jo strikte nga ndonjė formė apo  pėrmbajtje. Merr avantazhin prej klisheve kundėr vetes.

Ēdo gjė ėshtė e mundshme, rrjedhimisht dhe e pamundshme gjithashtu! Prandaj mos u ēudisni prej kėtij antilibri! Nėse nuk e kuptoni, do tė thotė se kuptoni gjithēka. Ky ėshtė qėllimi i manifestimit. Sepse arti nuk ėshtė pėr mendjen, por pėr ndienjat. Sepse arti ėshtė gjithashtu pėr mendjen.

Pėrpiquni tė interpretoni tė painterpretueshmen! Imagjinata juaj do tė lulėzojė si njė kaktus nė shkretėtirė.

Por, Manifestimi Amerikan i Paradoksializmit ėshtė veēanėrisht njė revoltė e emigrantit nė Shtetet e Bashkuara qė nuk flet anglisht, kundra gjuhės – njė libėr i shkruar me njė antigjuhė qė ėshtė diēka me shumė se njė anglishte e thyer (fjalimi amerikan i sė nesėrmes ?)…

(Prej librit: Jo Poezi, nga Florentin Smarandache, Shtėpia botuese “Xinquan”, Phoenix, Cikago, 1991, 1992, 1993;

Volumi pėrmban eksperimente te ashtuquajtura si:

- Poezi pa vargje

- Poezi pa poema

- Projekte poetike

- Poezi ne pirisanorenc (gjuhė e folur nė jugperendim te Shteteve tė Bashkuara nga nje person i vetėm)

- Super poema

- Poema grafike;

- Poema tė mėrzitshme

   

Pėrkthyer nė gjuhėn shqipe nga:

 Lediana Paja

Lidhja Ndėrkombėtare e Poetėve , Shkrimtarėve dhe Artistėve “PEGASI” ALBANIA